BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

7 days

2009-09-30 parašė ingutte

Puspilnis lagaminas, ant kiekvieno radiatoriaus džiūstantys drabužiai, išlygintų drabužių krūvos ir maišeliuose supakuoti batukai… O taip, pagaliau ta diena atėjo - iki didžiųjų mokymosi, savarankiško gyvenimo ir naujų kultūrų atradimo džiaugsmų beliko vos viena savaitė :)

Metai pasiruošimo, keturi mėnesiai vasaros atostogų ir atsisveikinimo su Lietuva, šeima bei draugais (nebūtinai tokia tvarka) beveik baigėsi. Virpuliukai širdyje: jau čia pat, jau greitai… Bilietai nupirkti, už bendrabutį sumokėta.. Tad tiek nebedaug ir liko, kad, rodos, viskas ranka pasiekiama, o visgi liko dar 7 dienos. Nedaug, kai pagalvoji… Tik kruopa saujoj lyginant su visu gyvenimu, netgi lyginant su vieneriais to gyvenimo metais. Ir kartu tiek daug: tiek daug šypsenų, laimės, šiltų akimirkų, jaudulio, žmonių… Tiek visko daug. Ir tiek mažai kartu.

Kartais pagalvoju, kad viskas gyvenime taip reliatyvu…

Rodyk draugams

Sunshine. Even if not after the rain.

2009-08-25 parašė ingutte

You gotta own your mistakes and get some strength from them.

Kai po niūrių dienų išlenda saulė ir viską imi vertinti blaiviai. Kai tiek prigalvoji, kad nebežinai, ką naujo ir sugalvoti. Ir kai būtent todėl pasidaro ramu ir gera. O po to tau pasako, kad nėra nieko neįmanoma. Ir tu tiki. Nes tikėti gera. Žinai ir jauti, kad galėtum kalnus nuversti. Ir dar nuversi.

Genijus

Genijus

Tai, kas nepakartojama… Ir ką dabar dievinu.

http://www.youtube.com/watch?v=6fqVFGtm5S0 (atsiprašau, esu vėpla šiek tiek bloge, būčiau dėkinga, jei kas pamokytų, kaip įdėti filmuką, o ne tik linką į jį. Dėkui.)

Rodyk draugams

Beveik šventadienio mintys

2009-08-22 parašė ingutte

„Iš tiesų jūroje galybė žuvų… Bet dauguma skumbrės ir silkės, ir jeigu tu pats nesi skumbrė ar silkė, tai nedaug tesutiksi jūroje vertingų žuvelių.“

David Herbert Lawrence

„Žmogus tikiesi stebuklo, o paskui pamatai, kad viską daro tik kepaliukas kareiviškos duonos.“

Erich Maria Remarque

Kartais kokio rašytojo mintis taip tinka tavo situacijai… Kad imi ir nejaučia pagalvoji, kokios vienodos visų problemos, bet kartu kokios jos mums individualios, vienintelės ir pačios svarbiausios atrodo. Ir net tada, kai išties pamatai, kad visi vienodus gyvenimo etapus pereina, vieno vienintelio sprendimo, kaip gyvenimą paversti lengvesniu, nerandi.

Svajoju apie mygtuką „Turn off the thoughts“. Ar laiko mašiną. Atgal ar į ateitį - visvien, kad tik ne vietoj.

Rodyk draugams

Taip tiesiog

2009-07-19 parašė ingutte

Kartais taip pasineri į save. Gyveni tobulą vakarą: pro pravirą langą švilpauja vėjas, iš kolonėlių pakankamai garsiai, bet ne per garsiai, groja Coldplay akustines dainas, tavo pačiausias, dega juodųjų serbetų žvakė, kalbi su geriausia drauge apie tokius mažučius dalykėlius, apie kuriuos su kitais kalbėtis negalėtum… Šiek tiek pafantazuoji, kaip čia būtų, pakalbi apie svajones ir kaip viskas sudėtingai išeina/neišeina… Ir širdutėj apsigyvena laukimas. Kažko. Rytdienos. Rugpjūčio. Spalio. Kalėdų. Laiko skaičiavimas. Taip visko pasiilgsti, nors to dar neturi. O po to staigiai viskas apsiverčia: sudega žvakė, muziką pakeičia filmas, vėjas nurimsta. Tik pokalbis su drauge lieka. Kitoks toks. Baugiai džiugus. Ir dabar jau ji laukia. Šiandienos. Rytdienos. Rugpjūčio. Ir viskas kitaip tobula. Ir kitokiu laukimu gyveni pats: šiandienos, rytdienos, rugpjūčio….

Rodyk draugams

Šis tas apie rojų… Tpfu, apie sapnus

2009-07-14 parašė ingutte

Šiąnakt dar kartą įsitikinau, kad mano pasąmonė išradingumu lenkia mane ir dar kelis tokius kaip aš. Jeigu tik tokie meniniai protrūkiai pasitaikytų laiku ir vietoj, matyt, galėčiau tapti milijoniere.

Sapnuoju, kad esu stovykloje, vadovauju.  Vieta lyg ir panaši į Žaliųjų turistų stovyklą, tik tiek, kad ten ežeras, o ne upė, kaip yra iš tiesų. Ir vadovų baisiai daug. Ir vaikų maža, praktiškai du kokie. Mūsų stovyklavietė vienam ežero - balos krante, o visas veiksmas vyksta kitame. Todėl visi intensyviai juda pirmyn - atgal valtimis, bet per porą minučių ir palei krantelį einant kelionės tikslą gali pasiekti. Žinoma, Inga nusprendžia, kad reikia išsimaudyti, kaip čia be maudynių. Vienas šuolis - aš jėga. Du šuoliai - nyru, nyru, nyru gilyn… Dar pamąstau, kad jėga, galiu kvėpuoti po vandeniu ir kad gal jau reikėtų plaukti į viršų, bet visa tai tėra mano pačios sapne pasąmonė ar šiaip vidinis balsas, nes, pasirodo, skęstu. Kai šiaip ne taip mane ten ištraukia, paaiškėja, kad man reikia užsidėti skrybėlę. Nežinau, nuo ko ji apsaugotų, bet mūsų vyr. vadovė buvo labai susirūpinusi ne todėl, kad galėjau paskęsti, bet todėl, kad esu be skrybėlės ar kepurės. Baisiai susierzinu, mat mano skrybėlei jau kokie 5 metai ir su ja atrodau kaip penkiametė iš filmuko apie vaikų namų mergaites.

Nors sapnininkas ir rašo, kad skęsti sapne - nelaimingas atsitikimas arba nuosavybės praradimas; Skęsti ir nepaskęsti - didelį vargą ir sunkumus; aš esu didžiai įsitikinusi, kad mano sapnas mane perspėja, jog nešokinėčiau į vandenį, kol to daryti nemoku :)

Gero antradienio :)

Rodyk draugams

Rytais… nešim gėrį kibirais?

2009-07-13 parašė ingutte

Pramerki vieną akį - šviesu. Rankomis sieki kažko šalia lovos, nes dar nesupranti, kad laikrodis ant rankos. Be to, toks laiko skaičiavimas suryja papildomas kelias sekundes saldaus rytinio miegelio. Žvilgt į telefono ekraną - 10:24, tat laikas keltis.
Puodelis rytinės kavos. Tiksliau, cukrinio gėrimėlio - va tai tau pirkti kavą 3 in 1 dideliais kiekiais, taip ir lieki su permažaikavosperdaugcukraus gėrimu, kurį, šiaip ar taip, reikia suvartoti, juk likusių 49 pakelių išmetimas lauk būtų nedovanotinas pinigų švaistymas. O prie rytino sirupo - blogai. Daug blogų.

Tas, kas ieško kažko, tai kažką ir suras.

Bet aš jau nebeieškau, seku it seklys morka kelių žmogų rašliavą. Įdomu paskaityti, kuo gyvena kiti, kas jiems svarbu, ką jie pastebi. Ir puikiai tinka prie garuojančio gėrimo, mat ir vienas, ir kitas tetrunka kelias minutes ir neįpareigoja ilgesniam laikui, priešingai nei įdomi knyga, kurios, vienok, nesinori padėti į šalį, tačiau kartu norisi ir ilgai ilgai ją skaityti, kad niekada nesibaigtų. Be to, kaip ir puodelis kavos, taip ir naujas įrašas pasirodo ne kasdien, tačiau labai maloniai nuteikia.

Ir nesipiktinsiu meilės subanalinimu, nes ji banali tiek, kiek mes leidžiame jai būti banaliai, kiek banalios mums patiems jos reikia. Ir netaisyklingu rašymu nesipiktinsiu, iš šios fazės išaugama. Ir netgi politinių aktualijų analizėmis, lėkštais kino dievaičių ir deivių garbinimais, filmų kritika ar peršamu muzikiniu skoniu… Blogas - kaip veidrodis, kuriame sustingdytas margo pasaulio atvaizdas, todėl kiekvienas blogas atranda savo skaitytoją. Net jei tuo skaitytoju tampa pats rašytojas kitą rytą. Langas į praeitį.

Rodyk draugams

Šeima

2009-07-11 parašė ingutte

Kol esi mažas, labiausiai reikia tėvų. Vakarais mamytės apsikabinimo, dieną stipraus tėčio, kuris taptų arkliuku ir nešiotų ant kupros, o žiemą patemptų rogutes iki kalniuko. Vėliau atsiranda draugai ir prisirišimas prie tėvų palaipsniui blėsta.  Galiausiai subrendus suprantama tikroji šeimos vertė. Ir šeima išsiplečia: tai nėra tik mama, tėtis ir broliai/seserys, pradedi vertinti pusseseres ir pusbrolius, dėdes ir tetas, senelius, sūnėnus ir dukterėčias. Dėdes, tetas, senelius - už patirties turinčio žmogaus patarimus ir paramą (nors patarti gali ir tėvai, tačiau augant pradedi suprasti keleto nuomonių išklausymo svarbą), pusseserės ir pusbroliai tampa draugais, nes jie panašaus amžiaus ir išgyvena bent kiek panašias problemas į tas, kurias sprendi tu pats. Štai tada ir imi gailėtis, kad per mažai bendravai su giminėmis tada, kai buvo laikas megzti visą gyvenimą trunkantį ryšį, o dabar su jais praleidžiamas laikas galbūt jau nebegali užpildyti žiojėjančios prarajos.

Rodyk draugams

Gyvenimas (ne) kaip kine

2009-07-08 parašė ingutte

Esu serialomaniakė. One tree hill, Gossip girl, Gilmore Girls, Felicity, Privileged…

Jei mano gyvenimas būtų vieno iš panašaus pobūdžio serialų siužetas, antro sezono, matyt, nebūtų, nes:
1. mano gyvenimas - antonimas žodžiui intriga. Jokių ryškesnių pykčių su draugais, jokių neapgalvotų nutrūktgalviškų veiksmų, jokių „amžinų meilių“ kas savaitę kitam nei iš mano, nei iš mano draugų (ne pagrindinių, bet svarbių veikėjų) pusės;
2. jokių nėščių paauglių ir jaunų tėvelių - koks geras serialas bent be poros iš jų?
3. jokių narkotikų. O ir alkoholio persmelkti „nuotykiai“ tokie trumpi ir be ilgesnių nei valanda kita pasekmių, kad siužeto vingiu to nepavadintum;
4. jokių neaišku kieno, bet sezonui įpusėjus (ar bent paskutinėje serijoje - juk reikia pritraukti žiūrovus) išaiškėjančių,  vaikų;
5.  jokių nusikaltimų. Nei iš mano pusės, nei iš mano draugų pusės, nei apskritai su mumis susijusių. Visi jie žinomi iš nuogirdų ir mūsų visiškai neliečia;

Smalsu, kaip ilgai toks ramus ir kiek idealistiškas serialas išliktų programų tinklelyje? :) Ir ar imdb reitinge jis bent solidų ketvertą pasiektų? :)

Žodžiu, gyvenu kiek šiltnamišką gyvenimą, bet juo skųstis tikrai negaliu. Daug kelionių, smagūs, nors gana ramūs pasisėdėjimai su draugais, stovyklos, mokymai ir konferencijos, šiek tiek darbo ir gana daug laisvalaikio… Kartais net pati sau to pavydžiu.

Įdomu tik, ar iš mano gyvenimo išeitų pusėtinas kelionių gidas?

Rodyk draugams

Rezultatyviai

2009-07-06 parašė ingutte

Neveltui tuos grybus ir pagrybavimus sapnavau - atėję rezultatai pradžiugino. Matematika - 95, lietuvių kalba - 99, istorija - 99, anglų kalba - 100. Džiaugiuosi, geriau, nei prognozavau metų pradžioje universitetų prašymu. Ir mokytojai, tėvai bei visi kiti džiaugiasi ir didžiuojasi. O man kiek liūdna… Atestatas su pagyrimu, bet mokykla jau baigta… Sunku pagalvoti, kad po trijų mėnesių žmones, kuriuos kasdien matydavau, matysiu kartą per pusmetį geriausiu atveju. O kai kurių gal jau išvis nebepamatysiu. Gal net gatvėj nebepažinsiu, o gal jie manęs nepažins. O gal pažinsime vienas kitą, bet nuleidę galvas praeisime ir nė žodžio nepratarsime, neva nemačiau, nepažinau ar visai nepažįstu. Sunku, kai ir dabar jiems laiko negaliu daug atrasti - liepos viduryje šiek tiek padirbėsiu, o pasibaigus darbui jau teks kelionės į Prancūziją rūpestėliais užsiimti. Štai po jos jau mano klasiokai virs (ne)pavyzdingais studentais, namo grįžtančais geriausiu atveju savaitgaliais, ir tai tik maisto ir pinigų atsargas pasipildyti. Neįsivaizduojama kančia teks man - visą rugsėjį be rimtesnio užsiėmimo. Ir kaip tai teks ištverti?

Tik džiaugiuosi, kad paskutinis prisiminimas apie daugelį žmonių bus jie visi pasipuošę, džiūgaujantys dėl gerų rezultatų, smagios šventės… Pasitempę. Kažin, ar tokius esu bemačiusi juos, juk ir šimtadienis, ir paskutinis skambutis, ir rugsėjo pirmoji - ne tos šventės, kur privalai, kur nori, kur esi visas gražus kaip iš romantinio filmo (ar kokios dramos - kaip kam įdomiau).

Rodyk draugams

Ieškau - radau - perku - parduodu

2009-06-28 parašė ingutte

Mano blogo pavadinimas nebeatitinka jo paskirties. Nors šiaip ar taip visi įvykiai nutinka dar daugiau morališkai nei.. hm.. fiziškai?.. besiruošiant palikti tėvynę ir artimuosius.

Šiuo įrašu norisi pasidžiaugti, kad padirbėjau stovykloj vadove - tai buvo viena iš mano nedidučių svajonėlių. Kartu ir vėl užplūdo jausmas, kad sunku, kai nėra vieno artimiausio vyr. lyties atstovo šalia. Nesu žmogus, kuris negali savęs realizuoti, jeigu neturi mylimojo. Atvirkščiai, tai padaryti vienai dar lengviau, nes juk kvailų dalykėlių nereikia aiškinti vyriškai logiškai logikai, o gali tiesiog impulsyviai imti ir juos daryti ir jaustis laiminga, tačiau norisi dalintis tuo savęs realizavimo džiaugsmu su kuo nors labai itin ypač ypatingai artimu, mylimu. Ir šitas bjaurus trūkumo jausmas prasidėjo nuo vienos vadovės pasidalinimo savo simpatija. Ne man, nieko blogo nepagalvokit. O pagreitį įgavo Joninių metu metant burtus (taip jau iškrito, kad po trejų metų išteku. Tai jau kaip ir sumąsčiau, kad gal reikėtų pradėti dairytis :DDDD ). Ir apėmė neviltis, kad tokio žmogo, kurį apsikęsčiau aš (o jau nekalbant apie tai, kad dar ir jis mane pakęstų ir mylėtų (!!!)), tikriausiai ir nebėr.

Va kaip čia depresiškai. Bet iš tiesų tai nėra viskas taip beviltiškai. Matyt, jei būčiau 10 metų vyresnė vieniša bedarbė bevaikė beveiklė, rimtai susimąstyčiau.

Pasvaičiojimų pabaiga. Geros vasaros. :)

Rodyk draugams